zgedauti

zgedáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr. 1. LD 191(Trk, Škn), DūnŽ, Eig ieškoti, teirautis: Zgedaváu visą dieną i neradau Nv. Vieną kartą zgedãvo senesnių, ka papasakotų aple senovę Rdn. Zgedáu[ja] vaikas tėvo, neužmiegta Krš. Nėkas ano nezgedãvo, taip viskas i praslinko Trš. Paieško i turguo muno sūrių, zgedáu[ja] kuršėniškės Krš. Zgedáuji, vyraiti, ko nepadėjęs! Krš. Eikim pietų, jau ten mūsų, girdėtis, zgedauja LzP. | refl. tr.: Žemės visi zgedáujas, o kiek iš tikro dirbs? Pvn. 2. pageidauti, geisti, norėti: Motyn, zgedáu[ja] vaikas papo DūnŽ. Nezgedáu[ja] [metų mergaitė] nešiojimo, vadžiojimo – didelė Krš. Kaip neišverdu, zgedáu[ja] i zgedáu[ja] [pietų] Krš. Nora plauties, jau vakar zgedãvo pirties Krš. Kokių dar biesų zgedáu[ja] [karšinčius] – anam nūbodu Krš. 3. liūdėti, ilgėtis, gedėti: Zgedauna pati vyro, kad jį išvarė į Cibėriją J. Vaikas mat parūpo motinai. Mirė, mirė, nebzgedauki! LzP. \ zgedauti; pazgedauti